saidumlo
agentis gmirobebi:
filipe maseria da napoleoni korsikasa da
parizSi
j. m. p. makirleni
istoriis profesori, iorkis universiteti,
kanada
Targmnilia beqa dvalis
mier,
ûôéôôôôûôôsaqarTvelos napoleonis
sazogadoeba
napoleonma Tavisi cxovrebis
xangrZlivi periodi 1789 wlidan 1793 wlamde Tavis samSobloSi, kunZul
korsikaze gaatara. am periodis ganmavlobaSi misi erT-erTi yvelaze
axlo politikuri mokavSire da saukeTeso megobari iyo filipe (antonio
filipo) maseria (1739-1814).
amasTan, napoleonma ar icoda da
TiTze CamosaTvlel istorikosebs Tu aRuniSnavT dRemde, rom maseria
warmoadgenda britaneTis saidumlo samsaxuris daqiravebul agents. es
arc aris gasakviri, vinaidan am saxis TanamSromlobis gareSe maserias
Tavis misiaTa ganxorcielebisas warmatebis imedic ki ar eqneboda.
napoleonis megobroba filipe
maseriasTan advili gasagebia. safrangeTis revoluciis dawyebisas
napoleoni da misi Zma Jozefi jer kidev axalgazrda da metad
ambiciurebi iyvnen, rac maT maRali TanamdebobisaTvis
Seuferebels xdida. maseria ki Tavis mxriv aiaCoSi gamoCenil
pirovnebas warmoadgenda. 1763 wels maserias mama da ufrosi Zma
korsikis erovnuli damoukideblobisaTvis brZolaSi daiRupa, rodesac
amaod cdilobdnen genuis garnizonisagan gaeTavisuflebinaT aiaCos
citadeli. amgvarad filipe maseria kunZulze didebiT iyo Semosuli.
mamisa da Zmis daRupvis Semdeg,
maseria Seifara korsikis erovnulma liderma paskuale paolim da mas
Semdeg am or pirovnebas mWidro urTierToba akavSirebda. amasTan,
maserias umcrosi Zma, luisi, imJamad korteSi dafuZnebuli
universitetis studenti iyo da karlo buonapartesTan erTad swavlobda.
unda aRiniSnos, rom maseria iyo
paskuale paolis erT-erTi Tanmxlebi piri, rodesac es ukanaskneli 1769
wlis ivnisSi, ponte-novosTan gancdili marcxis Semdeg, iZulebuli iyo
wasuliyo emigraciaSi.
paoli Tanmxleb pirebTan erTad
inglisisaken gaeSura. Tavdapirvelad maseria mcire xniT italiaSi
SeCerda, xolo 1782 wels gibraltaris alyis dasrulebisas, sadac igi,
sxva emigrant korsikelebTan erTad, didi britaneTis samxedro ZalebSi
msaxurobda, londonSi myof paolis SeuerTda.
britaneli mwerali jeims
bosveli Tavis ~Journal~-Si araerTxel miuTiTa paolisa da maserias
Soris arsebul mWidro kavSirze. 1789 wels safrangeTis erovnulma
asambleam miiRo gadawyyvetileba neba daerTo paolis dabrunebuliyo
korsikaSi. mxcovanma generalma paolim maseria gaagzavna samSobloSi
misi dabrunebis mosamzadeblad.
amgvarad 1790 wlis dasawyisSi aiaCioSi
dabrunebis Semdeg maserias didi avtoriteti Seeqmna, rogorc 1769 wlis
damoukideblobisaTvis omis monawiles da londonSi
emigrirebul paolisTan Tanmxlebs. mas dro ar daukargavs da
dauyovnebliv Caewera korsikis erovnul gvardiaSi, romelic imJamad
yalibdeboda aiaCioSi da sadac erT-erT pirvel moxaliseebs igi da
napoleoni warmoadgendnen.
maseria cxovrobda Rue Royale-ze
oriod wuTis savalze buonapartebis saxlidan da marius peraldis
saxlidan, sadac napoleoni guSagad iyo daniSnuli. axalgazrda
buonaparteebi, maseriasgan gansxvavebiT, ver daikvexnidnen
sazogadoebrivi avtoritetiT, rac upirvelesad im garemoebiT iyo
ganpirobebuli, rom maTma mamam,– karlom, 1769 wels korsikaSi
darCena da frangebTan Serigeba amjobina.
maseria buonaparteebis msgavsad
enTuziazmiT Sexvda safrangeTis revolucias, vinaidan es SesaZlebels
gaxdida paolisa da sxva emigrantebis samSobloSi dabrunebas da
butafuokos msgavsi, korsikelebis Tanamdebobidan gadayenebas,
romlebmac uRalates paolis da damoukideblobis ideas, miemxrnen
frangebs da amis Sedegad miiRes Tanamdeboba, wodebebi da mamulebi.
unda iTqvas, rom maseriam
mniSvnelovani roli Seasrula adgilobriv politikaSi. mis saxels xSirad
ukavSirebdnen Zmeb buonaparteebTan, aseve maT naTesavTan da
mokavSiresTan Carlz-andrea poco di borgosTan. magaliTad, TiToeuli
maTgani martSi dakavebuli iyo bastiis komitetis formirebaSi (Comite
Superieur), romelsac unda waremarTa korsikis saqmeebi parizSi
SemuSavebuli konstituciis ZalaSi Sesvlamde. uSualod man, Jozef
bonapartma da poco di borgom monawileoba miiRes komitetis
ganxilvebSi, romelic aprilis TveSi orecaSi Seikriba. napoleoni,
Jozef buonaparti da poco di borgo aprilSi arCeul iqnen aiaCios
warmomadgenlebad seqtembrisaTvis orecaSi dagegmili arCeviTi
asambleis sxdomaSi monawileobis misaRebad.
maisSi maseria da napoleoni
mowmeni gaxdnen aiaCoSi gamZvinvarebuli masebis gamosvlebisa, rac
SesaZlebelia amboxebaSi gadazrdiliyo. momitingeebi daaxloebiT ormoci
kacis SemadgenlobiT, romelTac abati reko winamZRolobda,
sajarod gamoTqvavda ukmayofilebas im garemoebiT, rom buonapartebma
da maTma Tanamzraxvelebma aiZules frangebi (oficrebi da oficialuri
pirebi) gasuliyvnen aiaCodan. yvelaferi savalalod damTavrdeboda,
maseriasa da napoleons mtkice nabijebi rom ar gadaedgaT da
moewodebinaT maTi saqcielis sajaro ganxilvisaken. Semdgom Tavis
erT-erT narkvevSi maseria aRniSnul demonstrantebs uwodebda `roialistebs~
da werda rom isini buonaparteebs da Tavad mas `anglo-maniakebs~
uwodebdnen. ramdenime dRis Semdeg sazogadoebriv Sekrebaze aiaCoSi
maserias didi triumfiT miesalmebodnen. revoluciis mwerali da
Teoretikosi buonaroti zemoaRniSnuli incidentebis aRwerisas maserias
uwodebda `aristokratebis ZiriTad samiznes.~
1790 wlis areulobebis dros erT-erT
yvelaze sakamaTo sakiTxs warmoadgenda aiaCos citadelis xelSi Cagdeba
da iq ganTavsebuli zarbaznebze kontrolis daweseba, vinaidan metad
mniSvnelovani iyo Tu vin gaakontrolebda aiaCios citadelSi ganlagebul
qvemexs, romlebic SeiZleba mimarTuliyo, rogorc zRvisaken (gare
mtrebis winaaRmdeg), aseve qalaqisaken (Sida mowinaaRmdegeebisaken).
napoleoni 1790 wlis maisSi JozefisaTvis miweril werilSi aRniSnavda,
rom maseria uSualod gegmavda aRniSnuli citadelis dauflebas.
vinaidan mamamisi swored
msgavsi mcdelobis dros daiRupa, Zneli ar aris imis warmodgena Tu
rogor awuxebda maserias es sakitxi. frangi specialisti Jan
defranCeski am movlenebze msjelobisas askvnida, rom 1790 wels aiaCos
`patriotuli~ Tu revoluciuri partiis realur liders warmoadgenda
swored maseria da ara napoleoni, rogorc amas zogierTi avtori
amtkicebs. msgavs gancxadebas garkveulwilad adasturebs is garemoeba,
rom swored maseria iqna arCeuli aiaCos
iakobinelTa klubis pirvel prezidentad.
Jozef buonapartis erT-erTi
SemorCenili werilidan irkveva, rom maserias aryofnam florenciaSi
kinaRam CaSala `patriotTa klubis~ pirveli Sexvedra. igi aRniSnavs,
rom maserias principebi praqtikulad emTxveoda iakobinelTa principebs.
sabednierod, maseria droulad Cavida da Tavmjdomaris saxiT
monawileoba miiRo iakobinelTa pirvel SexvedraSi 1791 wlis ianvarSi,
sadac kritikis qar-cecxlSi gaatara butafuokos qmedebebi.
klubis erT-erT mdivans lusien buonaparti warmoadgenda. maserias
Semdeg napoleonmac gamoxata Tavisi uaryofiTi damokidebuleba
butafuokos mimarT da sakuTari Sexedulebebi werilobiT gadmosca.
mogvianebiT maseriam oficialurad sTxova napoleons gamoeqveynebina
misi ~Lettre a Matteo
Buttafoco~ mas Semdeg, rac klubma
gamoyo Tanxebi am mizniT.
maseriam miaRwia SeTanxmeba
buonaparteebTan erT-erT yvelaze mtkivneul sakiTxze, romelic
Seexeboda sasuliero pirTaTvis samoqalaqo konstituciis dadgenas da
rac 1791 wlidan moyolebuli korsikaze didi winaaRmdegobebis sagans
warmoadgenda.
am sakiTxTan dakavSirebiT sawinaaRmdego
pozicia gamoxata marius peraldim, aiaCioSi yvelaze mdidarma kacma,
romelmac maserias buonaparteebis `yurmoWrili sateliti.~ uwoda.
rodesac 1792 wels dRis wesrigSi
kidev erTxel dadga aiaCos citadelze kontrolis sakiTxi, maseria da
napoleoni erTian poziciebze idgnen. 1792 wlis ivnisSi parizSi
myofi napoleoni JozefisaTvis miweril werilSi aRniSnavda, rom
garkveul samuSaos asrulebda maseriasTvis, romlis mosazrebebsac igi
srulad iziarebda. magram aqve unda SevniSnoT, rom am droisTvis
napoleoni ukve aRar warmoadgenda maswavlebelis mimdevar moswavles.
1792 wlis agvistoSi franguli
monarqia daeca, ris Semdeg korsikaSi gamarTul arCevnebSi cxadi gaxda,
rom revoluciis momxreebi ukve erTmaneTs ebrZodnen. nawilobriv es im
garemoebiTac iyo ganpirobebuli, rom generali paoli, 1790 wlis
ivnisSi korsikaze dabrunebis Semdeg, iZulebuli gaxda daekavebina
kunZulis gamgeblis maRali Tanamdeboba. paoli rom avad ar yofiliyo da
hqonoda SesaZlebloba gavlena moexdina parizis konventis arCevnebze,
rogorc man es manamde SesZlo sakanonmdeblo asambleis arCevnebze,
maseria udavod arCeuli iqneboda konventSi. am SemTxvevaSi igi
aucileblad dauWerda mxars lui XVI-is sikvdiliT dasjas, vinaidan,
rogorc mogvianebiT wminda elenes kunZulze myofi napoleoni aRniSnavda
omierasTan saubarSi, igi iyo `respublikeli da Carlz pirvelis
sikvdiliT dasjas samarTlianad da aucileblad miaCnda.~ parizSi
korsikidan meeqvse warmomadgenlis adgilisaTvis brZolaSi maseriam 410
SesaZleblidan 102 xma moagrova da mesame adgili daikava. gamarjveba
ki wilad xvda qristofore saliCetis, romelic Tavmjdomareobda
arCevnebis msvlelobas paolis aryofnisas, xolo axlo momavalSi mis
mTavar mowinaaRmdeged iqceva.
1790-1793 wlebSi maseria ar yofila
arCeuli raime mniSvnelovan Tanamdebobaze da ZiriTadad general
paolisTan msaxurobda. rodesac 1793 wlis TebervalSi finansTa
ministrma klavierma sajaro gancxadebaSi gaakritika korsikis
administracia (sadac ar xdeboda gadasaxadebis Sekreba), maseriam
daicva paoli da klavieris winaaRmdeg pamfleti gamoaqveyna.
am dros safrangeTma omi gamoucxada
britaneTs. movlenaTa msgavsma ganviTarebam warmoSva braldebebi, rom
paoli kunZuls britaneTs dauTmobda. maT Soris vinc paolis winaaRmdeg
gamovida imyofebodnen lusien buonaparti da qristofore saliCeti. es
ukanaskneli maserias miiCnevda paolis garemocvaSi safrangeTis
respublikis erT-erT aqtiur momxred.
erovnul asambleasa da paolis Soris
warmoSobili daZabulobis Sedegad, es ukanaskneli miwveuli iqna
parizSi wayenebuli braldebebze axsna-ganmartebis misacemad, razedac
paskualem uari ganacxada.
amas movlenaTa imgvari ganviTareba
mohyva, ramac buonaparteebi aiZula gaqceuliyvnen TavianTi mSobliuri
kunZulidan. maseria acxadebda, rom napoleonma misi TxovniT daicva
paoli (ramac, unda iTqvas, uSedegod Caiara). rodesac korsikaSi
cnobili Seiqna lusien buonapartis roli napoleonis winaaRmdeg
gamosvlebSi,, maseriam scada Seerigebina napoleoni da paoli, magram
uSedegod.
1793 wlis maisSi napoleoni
iZulebuli gaxda sakuTari sicocxlis gadasarCenad gaqceuliyo aiaCodan
da am saqmeSi maseriam didad Seuwyo mas xeli. rodesac maisis
dasasruls napoleonis uSedegod dasrulda mcdeloba franguli gemebis
flotiliis meSveobiT gaeTavisuflebina aiaCos citadeli, paolim am
problemis gadawyvetis mizniT gaggzavna ndopbiT aRWurvili pirebi,
romelTa Soris iyo maseriac. ivnisis dasawyisSi man moaxerxa
aRniSnuli citadelis aReba da amiT daikmayofila mravalwliani ojaxuri
ambicia.
1793 wlis zafxulisaTvis korsikaze
Seiqmna samoqalaqo omis realuri safrTxe. paolim uari ganacxada
wasuliyo parizSi da Tavi daecva konventis winaSe mis mimarT
wayenebuli braldebebisagan. saliCeti sxva or pirTan erTad daniSnuli
iqna parizis mTavrobis mier korsikaze Seqmnili viTarebis Sesaswavlad
da safrangeTis centraluri xelisuflebis mmarTvelobis
gansaxorcieleblad. am dros kvlav gaaqtiurda maseria, rogorc
britaneTis agenti.
jer kidev 1789 wels mas ukve
SeTavazebuli hqonda britaneTis xelisuflebisaTvis, raTa revoluciis
dasawyisSi Seqmnili viTarebis gamoyenebiT, daekavebinaT
korsika.
magram zemoaRniSnuli gegma ver ganxorcielda,
vinaidan noemberSi erovnulma asambleam korsika safrangeTis nawilad
gamoacxada.
1790 wels, florenciaS yofnisas,
maseriam ramdenime werili gaagzavna londonSi.. amasTan swored
am mogzaurobidan dabrunebis Semdeg gaxda igi aiaCos iakobinelTa
klubis Tavmjdomare. rogorc Cans 1790 wlis noembridan 1792 wlis
ivlisamde mas araviTari urTierToba ar hqonia britaneTis
xelisuflebasTan da mTlianad korsikis saqmeebiT iyo dakavebuli. 8
ivliss ki londonis saidumlo samsaxuris xelmZRvanelma mas werili
miswera, sadac sTxovda dakavSireboda britaneTis warmomadgenels
genuaSi frensis dreiks, romelic am regionSi didi britaneTis jaSuSTa
xelmZRvanelis funqcias asrulebda.
gaurkvevelia miiRo Tu ara maseriam
aRniSnuli werili. savaraudoa, rom igi ver miaRwevda adresats,
vinaidan am droisTvis igi korsikadan italiis mimarTulebiT iyo wasuli,
raTa britaneTis oficialuri pirebisgan gamoeTxova daxmareba
paolisTvis.
maseria korsikadan daaxloebiT 11
ivliss gaemgzavra da livornoSi 19 ivliss Cavida. misi Canawerebidan
irkveva, rom mogzauroba friad dramatulad warimarTa.
mgzavrobda ra Ria naviT, man jibeebi qvebiT aivso raTa franguli
gemis moaxloebisas CaZiruliyo mis xelT arsebul dokumentebTan erTad.
italiis napirebTan miaxloebisas, man tansacmeli britanul samxedro
uniformaze gamoicvala, Tavi oficialuri misiiT wargzavnilad
gamoecxadebina da amgvarad gverdi aevlo saporto kontrolisa da
sabuTebis SemowmebasTan dakavSirebuli formalobebisaTvis.
faqtobrivad maseria
warmoadgenda naxevar saStato ganakveTze myof britaneTis armiis
samxedro leitenants (savaraudod gibraltarze leitenantad msaxurobis
gamo). faqtobrivad, es iyo saidumlo samsaxuris mier mofiqrebuli
saSualeba, raTa mas oficialuri Semosavali mieRo mis mier gaweuli
samsaxuris sanacvlod.
unda aRiniSnos, rom miRebuli zomebis
miuxedavad, masze maSinve miitanes eWvi da leghornis cixeSi ukres
Tavi.
cixidan maseria britaneTis
konsulma gamoixsna, romelic mas icnobda gadasaxadebis asakrefad
ganxorcielebuli adrindeli vizitebidan. sabolood maseriam miaRwia
florencias da daukavSirda britaneTis warmomadgenels lord herveis.
Semdeg man miaSura CrdiloeT italiaSi
britaneTis sxva warmomadgenlebsa da elCebs da sabolood seqtembris
dasawyisisaTvis Cavida tulonSi. ivlisidan seqtembramde periodSi man
araerTi werili da memorandumi dawera, romlebSic britaneTis mTavrobas
sTxovda daxmareba gaewia paolisaTvis da daufleboda korsikas. tulonSi
misi Casvlisas es qalaqi britaneTis xelSi iyo. wm. florentis xelSi
Cagdebis mizniT, admiralma lord hudma ramdenime gemi gagzavna
komondor linzis xelmZRvanelobiT, magram aRniSnuli mcdeloba uSedego
gamodga. linzim, sakuTari Secdomeis miCqmalvis mizniT,
warumateblobaSi maseria daadanaSaula. es taqtika warmatebuli gamodga.
maseria Tanmxlebi pirebiT londonSi iqna gagzavnili da datovebuli.
1794 wels, napoleonis mier
britanelebis tulonidan gandevnidan erTi Tvis Semdeg, piradad hudma
gauwia organizeba frangi respublikelebisa da maT mxardamWerTa
gandevnas korsikidan da es kunZuli iqca anglo-korsikul samefod.
paoli rom gamxdariyo vice-xelmwife savaraudod maseria gaxdeboda
saxelmwifo mdivani, rogorc es zogierTi saarqivo dokumentidan irkveva.
amis magivrad georg III-m vice xelmwifed daniSna ser gilbert elioti.
maseria ki paolisaTvis britanul saqmeTa ZiriTad sainformacio
wyarod iqca. 1796 wlisaTvis anglo-korsikuli samefo aRar arsebobda,
vinaidan avstrielebis winaaRmdeg mimarTuli didi kampaniis
paralelurad, napoleonma kunZulze gadmosxa jarebi, romlebmac am
teritoriaze safrangeTis kontroli aRadgines.
daudgenelia, Tu ras
saqmianobda maseria 1796-1799 wlebSi. paolisa da general ser Carlz
stiuartis wyalobiT (romelic msaxurobda korsikaSi, mtrobda ser
gilbert eliots da simpatiiT iyo ganwyobili paolis mimarT)
SesaZlebelia maseria general stiuartTan imyofeboda misi warmatebuli
kampaniis dros mainorkaSi. eWvs ar iwvevs is faqti, rom maserias
samsaxuri kvlav dasWirdaT 1799 wels, mas Semdeg rac noembris TveSi
napoleoni pirveli konsuli gaxda. safrangeTSi xelisuflebis Secvlam
mniSvnelovnad gazarda samSvidobo xelSekrulebis SemuSavebis albaToba.
imis gaTvaliswinebiT rom maseria piradad
icnobda bonaparts, davalebuli misiss ganxorcielebisaTvis masze
ukeTesi agenTis moZebna SeuZlebeli iyo. general stiuartisagan
konsultaciebisa da saxelmwifo mdivnis, portlendis grafis mier
pasportis xelmoweris Semdeg, premier ministris uiliam pitis
nebarTviT uflebamosili maseria neitraluri, Sveduri gemiT gaemgzavra
kaleSi.
safrangeTSi CasvlisTanave
man ganacxada, rom pirveli konsulis megobari iyo da sagangebo misias
asrulebda, magram dauyonebliv iqna datusaRebuli. dedaqalaqSi
informaciis gadamowmebis Semdeg, adgilobrivi xelisuflebis
warmomadgenlebma igi gaaTavisufles da maserias parizSi Casvlis
SesaZlebloba mieca.
parizSi Casvlisas mas saubari hqonda pirvel
konsulTan, romelmac igi abazanaSi miiRo. napoleonma mousmina mis
monayols da damatebiTi ganxilvisaTvis general klarkTan gauSva.
SesaZlebelia, maserias misia
warmatebiT dasrulebuliyo, magram britaneTis sagareo saqmeTa mdivanma
lordma grenvilma sajarod ganacxada, rom safrangeTTan aranairi
mSvidoba ar iqneboda.
amgvarad misiis gagrZelebas
yovelgvari azri daekarga. napoleonis sagareo saqmeTa ministris
taleiranis daxmarebiT gacemuli pasportis wyalobiT, maseria
gaemgzavra parizidan erTi dRiT adre vidre fuSes policia daiwyebda
mis Zebnas sastumro Des
Etrangers-Si.
marengosa da hohenlindenTan
safrangeTis armiis brwyinvale gamarjvebebis Semdeg, mSvidoba kvlav
sasurveli Seiqna londonisaTvis da 1801 wels maseria xelmeored
gaemgzavra axali misiiT parizSi. am droisaTvis generali stiuarti
cocxali aRar iyo, magram maserias patronis rols omis ministri lordi
hobarti (stiuartis biZaSvili) asrulebda. maseriam kidev erTxel
CaaRwia parizSi, magram amjerad mas ar mieca SesaZlebloba piradad
Sexvedroda pirvel konsuls tiulris sasaxleSi, Tumca igi esaubra
sagareo saqmeTa ministrs taleirans.
aRsaniSnavia, rom man mainc
moaxerxa napoleonis naxva, romelic dedis sanaxavad swored im
momentSi gaiara saxlSi, rodesac iq maseria imyofeboda. maserias
gancxadebiT, igi leticiasTan Wiqa Caize imyofeboda !
Tu 1799 wels parizSi maserias
pirveli vizitis Sesaxeb sakmao masalebi arsebobs policiis arqivebsa
da sxva wyaroebSi, 1801 wlis meore misiis Sesaxeb aranairi cnobebi
ar moipoveba, da Sesabamisad friad mwiri informacia gvaqvs mis
Sesaxeb. rogorc maserias aRuniSnavs Tavis megobarTan piter murTan,
erTob eqscentriul parlamentis wevrTan, saubarSi, romelic maserias am
mogzaurobis xarjebs uzrunvelyofda, napoleons maseriasTvis samsaxuri
SeuTavazebia, xolo uaris Semdeg misi jibeebi oqroTi auvsia.
sainteresoa, rom es detali ar figurirebs im angariSSi, romelic
maseriam britaneTis mTavrobas warudgina inglisSi dabrunebis Semdeg.
Tavad maserias gancxadebebis
mixedviT, 1801 wels parizidan londonSi dabrunebisTanave da
napoleonTan Sexvedris safuZvelze igi esaubra otos, safrangeTis
warmomadgenels londonSi, tyveTa gacvlis sakiTxze.
misi mtkicebiT, aRniSnulma
dasabami misca otosa da britaneTis mTavrobas Soris am sakiTxze
Semdgom msjelobas, rac oficialur molaparakebebSi gadaizarda da
dasrulda 1802 wels amiensis xelSekrulebis xelmoweriT (da ramdenime
wliani mSvidobiT). SeuZlebelia am gancxadebis gadamowmeba. frangul
arqivebSi arsebul otos korespondenciebSi maserias xsenebac ki ar
aris. oto britaneTis specsamsaxurebis ganuwyveteli meTvalyureobis
qveS imyofeboda, romlebic mis vizitorebs xSirad saxlamde misdevdnen
da maT misamarTebs aRricxavdnen. Tumca maT angariSebSi vxvdebiT erT
SemTxvevas, rodesac erTi vizitori maT dausxltaT xelidan. es vizitori
otos etliT estumra. saxlidan gamosvlisas ki misi etli mowyda adgils
da agentebis Tvalsawiers miRma gauCinarda. ase rom maserias mier
otos saxlSi stumrobis garkveuli albaToba mainc arsebobs.
piradi sargeblobis
TvalsazrisiT, parizSi meore misia maseriasTvis namdvilad warmatebuli
iyo, rasac igi SeZlebisdagvarad STambeWdavad aRwerda.
igi aRniSnavda, rom saidumlo misiebs korsikaSi
jer kidev 1768 wlidan axorcielebda, italiaSi cxovrebis periodSi
saidumlo samsaxurs awvdida informacias mainorkas Sesaxeb,
gibraltaris alyis dros axorcielebda korsikelebis gadmobirebas
britaneTis armiaSi da aRnusxavda mis mier gaweul samsaxurs
korsikasTan dakavSirebiT 1789 wlidan. 1806 wels Carlz jeims foqsis
mier britaneTis mTavrobis wevris Tanamdebobis dakavebis Semdeg,
mSvidobis aRdgenis perspeqtiva kvlav realuri gaxda, ris gamoc foqss
miawodes moxseneba maserias mier parizSi ganxorcielebuli
misiebis Sesaxeb.
maserias megobari piter muri fiqrobda rom amiT
axal ministrs daarWmunebda analogiuri nabijebis gadadgmaSi, magram
misi Zalisxmeva uSedegod dasrulda.
axali saxelmwifo mdivani lordi liverpuli,
romelmac maserias mier gaweuli samsaxuris Sesaxeb mxolod maserias
monayolidan icoda, dasTanxmda misTvis pensiis daniSvnaze. (pensia
Seadgenda im Tanxis naxevars, rac korsikeli moxaliseebisaTvis iyo
gankuTvnili, Tumca maserias arasdros umsaxuria am nawilebaSi’’’).
antonio filipo maseria gardaicvala 1814 wels
da amgvarad ar Seutyvia, Tavisi diadi Tanamemamulis, napoleon
bonapartis zeobis dasasrulis Sesaxeb.
wminda elenes kunZulze omerasTan
saubarSi napoleonma ramdenimejer gaixsena maseria. 1792 wels mas
parizidan JozefisTvis miwerili hqonda, rom maseria fizikurad ar iyo
mimzidveli, ar hqonda `taqti~ da mxolod `yvelafris ganadgurebis
unari gaaCnda~. albaT, msgavsi Sefaseba faqtebidan gamomdinareobda.
wminda elenes kunZulze napoleoni naklebad kritikuli iyo, magram
mainc aRniSnavda maserias sust mxareebs. omerasTan saubrisas igi
aRniSnavda, rom `miuxedavad imisa rom maseria iyo un bravissimo uomo,
igi didi gaiZvera iyo. darwmunebuli var, rom igi Tavad mefe georgis
mier iyo mogzavnili.~
WeSmariteba ki albaT imaSia, rom
maseria gamousadegi iyo. igi saWiro kacs warmoadgenda vinaidan
flobda frangul, italiur da inglisur enebs da didad iyo
gaTvTcnobierebuli korsikis saqmeebSi, magram misi yoveli mcdeloba
moexdina didi samxedro gadatrialeba jer 1789 xolo Semdeg 1793 wlebSi,
aseve mis mier parizSi ganxorcielebuli ori misia, warumateblad
dasrulda ds sxva araferia Tu ara mis mier sakuTari SesaZleblobebis
gadaWarbebiTi Sefaseba.
rogorc vnaxeT napoleoni mas
gadaSlili wigniviT kiTxulobda da misgan ufro mets gebulobda vidre
maserias SeeZlo mimxvdariyo.
magram Tavis droze, am or
pirovnebas moswonda erTmaneTi da savaraudoa, rom 1790-iani wlebis
dasawyisSi erTnairi politikuri Sexedulebebi gaaCndaT.
miuxedavad imisa, rom maseria didi xnis
ganmavlobaSi imyofeboda londonSi da mniSvnelovani roli iTamaSa 1793
wels korsikaze britanelebis damkividrebaSi, igi arasdros figurirebda
emigrantTa siaSi.
albaT es imis maniSnebelia, rom
man korsikaze yofnis periodSi garkveuli samsaxuri gauwia napoleons.
amasTan, vfiqrob SesaZlebelia maseria napoleonis axalgazrdobis
droindel megobarTa ricxvs mivakuTvnoT.
|